Atžalynas

„Žmoguje ne vilko, bet žmogaus reikia ieškoti.“

Garsaus lietuvių rašytojo avangardisto Kazio Binkio drama „Atžalynas“, nukelianti į tarpukarį, – tarsi odė jaunimui, spinduliuojanti tikėjimą jaunu žmogumi, jo idealais ir pasirinkimais. Optimizmo nestokojančiame kūrinyje iškeliama tvirta laikysena sudėtingų išbandymų akivaizdoje, gerumas, atjauta kitam, nepaminamos vertybės, o pasipūtėlius, apsimetėlius, siekiančius tik asmeninės naudos, lydi pašaipa ir ironija. 

Tėvų netekusį Petrą Keraitį priima globoti dėdė su žmona. Dėdės namuose jam ne visada lengva, tačiau jis stengiasi būti geras, taikstosi su dėdienės užgaidomis. Jam ypač patinka gimnazijoje, bet vieną dieną ramybę aptemdo vagystė. Klasėje dingo auklėtojo piniginė. Visų nuostabai, nusikaltęs prisipažįsta doras ir kuklus Petras... Ar jis tikrai apsivogė? Kodėl? O gal tai kur kas painesnė istorija, kuri taps svarbia pamoka visai mokyklos bendruomenei? Galbūt Petras nori išgelbėti draugą?

Pats K. Binkis apie „Atžalyną“ svarstė: „Berašydamas šį veikalą aš teatrą šiek tiek apgavau ta prasme, kad veikalas išėjo jaunimui, kurio amžiaus sąvoka labai plati – maždaug nuo 12 iki 60 metų amžiaus ir daugiau. Tai išėjo visai nenorint. Jaunimas, atitrauktas nuo aplinkumos, darosi bespalvis. Jaunuolio tipą ir psichiką galima suprasti tik tada, kai parodoma ta aplinka, kurioje jis bręsta, auga ir savo būdą formuoja. Tad iškilo reikalas pjesėje paliesti jaunuolio gyvenimą šeimoje, jo auklėtojus, globėjus, mokslo ir praktiškojo darbo mokytojus. Pjesėje lygiomis teisėmis dalyvauja moksleiviai, darbo jaunimas, auklėtojai, mokytojai ir nagingi dirbtuvių meisteriai – mokytojai. Be to, paimtas jaunimas lietuviškas, išaugęs mūsų aplinkumoje. Tai buvo rėmai, iš kurių išaugo visi „Atžalyno“ personažai“.

Kazys Binkis (1893–1942) – lietuvių poetas avangardistas, dramaturgas, rašytojas, kūręs tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Rašytojų avangardistų grupės „Keturi vėjai“ iniciatorius. „Atžalynas“ – pirmoji lietuvių drama apie jaunimo gyvenimą ir kartu pirmoji Binkio pjesė.